Profesinės etikos ir jos nuostatų reikšmė vertėjo darbe yra labai didelė. Vertėjo profesijos esmė – perteikti gautą informaciją kita kalba. Vertėjui būtina aiškiai suvokti, kad jis prisiima visišką atsakomybę už tai, kad verčiant (jokio skirtumo – raštu ar žodžiu) viskas: žinios, duomenys, faktai, teksto turinys ir t. t., būtų perteiktas adekvačiai, t. y. atitiktų originalą.
Štai keletas vertėjo darbo etikos nuostatų:
- neatskleisti gautos informacijos;
- su klientu (užsakovu) elgtis pagarbiai;
- pageidautina įdėti pastangų, kad su darbdaviais siejantys santykiai būtų paremti tarpusavio pagarba;
- eksremaliomis aplinkybėmis mokėti susivaldyti, išlikti ramiam;
- nelengva, bet reikia stengtis būti korektiškam ir nuolaidžiam bendraujant su klientu, užsakovu ar darbdaviu, net jei jie dėl tam tikrų priežasčių susinervinę, nepatenkinti ar net įniršę;
- į darbą ar susitikimą su užsakovu vertėjas turi atvykti apsirengęs tvarkingai, pagal situaciją;
- vertėjas turi būti punktualus, dėmesingas, malonus;
- verčiant susilaikyti nuo komentarų, be reikalo nekišti savo minčių, pastabų, nereikšti savo asmeninės nuomonės ar nusistatymo aptariamu klausimu;
- net jei atsiranda sunkumų išversi kokią kalbos [kalbėjimo] / teksto dalį, negalima nieko praleisti nepamatuotai;
- vertėjas turėtų paaiškinti mentaliteto ypatybes, tautos kultūros ir tradicijų savitumus, kurie jam žinomi, tačiau gali būti nesuprantami kalbėjimo akto dalyviams;
- nuolat kelti savo kvalifikaciją, siekti profesinio meistriškumo, domėtis įvairiomis žmonių veiklos sritimis: ekonomika, politika, finansais, aplinkosauga, sportu ir kt., orientuotis tais klausimais;
- dalytis patirtimi su jaunesniais ir mažiau išmanančiais vertėjais;
- laikytis korporatyvinio solidarumo bei profesinės etikos ir tokiu būdu formuoti gerą visuomenės nuomonę apie vertėjo profesiją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą