2010 m. vasario 26 d., penktadienis

Daug kas mano, jog išversti tekstą į kitą kalbą yra visai nesunku, jei tik žinai tos kalbos gramatiką ir gali susišnekėti. Deja, viskas nėra taip paprasta. Teko skaityti internetu parsisiųstą grožinės literatūros žanro knygos vertimą, kurios tekstas į „grožinį“ nepanėšėjo nei iš tolo. Aiškiai buvo matyti, kad tekstas buvo verstas vos pramokusio kalbą studento, per daug pasitikinčio savo naujai įgytomis svetimos jam kalbos žiniomis, arba, tai dar labiau tikėtina, naudojantis mašininiu vertimu, gautą vertimą pakoregavus tik gramatiškai, nesukant galvos dėl to, kuri daugiaprasmio žodžio reikšmė tame kontekste geriausiai tinka, nereto sakinio reikšmė beveik ar visiškai nesuvokiama, o apie patį kalbos stiliaus egzistavimą net ir neverta kalbėti. Gaila, bet tokį „vertimą“ net liežuvis nesiverčia vadinti vertimu, o „išverstas“ kūrinys nebesuteikia to ypatingo skaitymo malonumo.


Po tokio „šoko“ supranti, kad knygas geriausia pirkti knygynuose arba skaityti paimtas iš bibliotekų, o pačiam prireikus vertimo – ieškoti profesionalaus vertėjo. Žmogus, kuris su svetima kalba „bendrauja“ jau ne vienerius metus ir kuri jam jau tapusi sava, kuris išmano ne tik tos kalbos gramatiką, bet ir jaučia jos „pulsą“, bet kokį gautą tekstą pavers vertimu tikrąja šio žodžio prasme.


Jei verčiamas tekstas yra meninio pobūdžio, vertėjas įsigilins į teksto esmę, parinks kuo įvairesnių sinonimų ir adaptuotų tai kalbai posakių, išlaikys originalaus teksto gyvumą ir stilių. Jei tekstas specifinio ar enciklopedinio pobūdžio, vertėjas pasidomės išsamesne informacija ir pasistengs sukaupti kuo daugiau papildomų žinių, kurias galės pritaikyti versdamas tą tekstą. Vertėjams už puikius ir meniškus vertimus yra netgi skiriamos premijos: Tarptautinę vertėjų Šv. Jeronimo dieną, rugsėjo 30-ąją, teikiama „Šv. Jeronimo premija“; kasmet vasario mėnesį skiriama „Metų vertėjo krėslo premija“ už geriausią pastarųjų vienų metų grožinės literatūros ir meninės eseistikos vertimą į lietuvių kalbą; Tarptautinę vaikų knygos dieną, balandžio 2-ąją, teikiamapremija vaikų ir jaunimo knygų vertėjams, įsteigta Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY). Be šių teikiamos ir kitos įvairios premijos, o 2007 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga netgi įsteigė „Antipremiją už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą: už nevykusius grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus“, kurios laureatai paskelbiami per kasmet Vilniuje vykstančią knygų mugę.


Visai į kitus aspektus vertėjui tenka atsižvelgti tuomet, kai tekstas yra oficialaus (pvz., sutartis, įgaliojimas, įstatymas ir kt.) ar techninio (pvz., įrenginio instrukcija ir pan.) pobūdžio. Tuomet jau dėmesys kreipiamas ne į teksto grožį, nors, žinoma, jis vis tiek lieka gramatiškai ir stilistiškai nepriekaištingas, bet į teksto tikslumą. Dažniausiai tokiuose tekstuose yra daug terminų iš vieno ar kelių žodžių, kurie visuomet turi būti verčiami vienodai, bei žodžių ar net sakinių konstrukcijų, kurios vartojamos kaip šablonai, todėl negali būti iškraipytos. Tokiais atvejais vertėjai naudojasi „vertimų atmintimis“, kurios, net jei didesnį tekstą verčia keletas vertėjų, leidžia sukurti vientisą ir tikslų tekstą.


Taigi, jei norime džiaugtis gerais ir kokybiškais tekstais, turime neužmiršti, kad už kokybę, kaip ir už bet kokį kitą gerą produktą, reikia mokėti, tačiau argi tai nėra verta, jei gauname kokybišką vertimą, o ne „šaltą dušą“?


Vertimo paslaugos

2010 m. vasario 19 d., penktadienis

Vertimų biurų paslaugų spektras

Vertėjo profesija tikriausiai atsirado jau tada, kuomet, kaip teigiama Biblijoje, pirmieji žmonės, sumanę pastatyti aukščiausią bokštą iki pat dangaus, tokiu savo užmoju užrūstino Dievą, todėl Jis sumaišė visų jų kalbas ir savo tikslo statytojai nepasiekė. Tačiau, nors bokštas ir neiškilo, žmonėms kaip nors reikėjo susikalbėti tarpusavyje. Taip, manoma, ir gimė vertėjo profesija. Lietuvoje, ypač paskelbus Nepriklausomybę ir atsivėrus vartams į pasaulį, vertimų poreikis tapo dar aktualesnis.


Kiekvienas, nusprendęs išsiversti reikiamą tekstą į kurią nors kalbą, ypač jei ji yra retesnė, turbūt pirmiausia pagalvoja apie vertimų biurą. O atėjęs ten jis gali išsiversti bet kokį tekstą: paprastą ar motyvacinį laišką, gyvenimo aprašymą, gimimo ar santuokos liudijimą, sutartį, įgaliojimą, brandos atestatą ar diplomą, įrenginio ar prietaiso instrukciją, įvairių vaistų ar cheminių buitinių priemonių aprašą, radijo ar televizijos reklamai skirtą ar bet kokį kitą tekstą.


Vertimų biure galima pasinaudoti ir vertėjo žodžiu paslaugomis. Vertimas žodžiu gali būti atliekamas dviem būdais – sinchroniškai ir nuosekliai. Jei vertėjo žodžiu prireikia teisme, notaro kabinete ar kokioje kitoje įstaigoje (kartais netgi bažnyčioje, kuomet yra suteikiamas santuokos sakramentas skirtingų tautybių žmonėms), jis vers nuosekliai – išklausęs visą sakinį ar didesnį fragmentą, tiksliai išvers jį į reikiamą kalbą. Sinchroninis vertimas dažniausiai atliekamas įvairių konferencijų, kongresų ar panašių renginių metu. Tuomet vertėjas tuo pačiu metu per ausines girdi tekstą ir per mikrofoną jį verčia klausytojams. Abiem atvejais verčiant žodžiu reikia labai didelio vertėjo susikaupimo, puikių lingvistinių žinių, geros orientacijos ir dar daug kitų specifinių dalykų.


Kartais į vertimų biurą atėję žmonės net neįtaria, jog čia jie gali gauti ir kitų paslaugų. Todėl, paklausus ar jiems reikės tik vertimo, kartais nustemba: - O ko gi dar galima tikėtis vertimų biure? Tuomet apsilankiusieji sužino, kad jų tekstas gali būti ne tik išverstas, bet ir puikiai suredaguotas kalbos ir stiliaus atžvilgiu. Ir tai galima pasakyti ne tik apie į lietuvių kalbą išverstus tekstus, bet ir apie bet kurios kitos kalbos tekstus, nes, prireikus, kiekvieną vertimą dar peržiūri ir suredaguoja gimtakalbis tos kalbos specialistas. Pasitaiko atvejų, kai į vertimų biurą atneštas originalus tekstas turi būti tik suredaguotas, pasitikint ten dirbančių ar su vertimų biuru bendradarbiaujančių specialistų kompetencija. Taip pat bet kuris tekstas vertimų biure gali būti sumaketuotas ir apipavidalintas pagal kliento reikalavimus, jau nekalbant apie savaime suprantamą dalyką, jog vertimas bus atspausdintas arba įrašytas į norimą laikmeną. Be to, prireikus, galėsite pasinaudoti ir spausdinimo bei fakso paslaugomis.


Ką gi dar gali pasiūlyti vertimų biuras? Ne vienas nustemba sužinojęs, kad atsineštą versti savo dokumentą vertimų biure gali dar ir pasitvirtinti notariškai. Beveik visuomet klientai nori, kad jų dokumentas, išverstas ir patvirtintas, galėtų kitoje šalyje galioti kaip išversta oficiali originalo kopija. Todėl atneštą dokumento originalą žmogus gali tiesiog palikti vertimų biure išversti, o atvykęs atsiimti jau gauti jį patvirtintą notariškai be jokio papildomo vertimų biuro mokesčio už šią paslaugą (susimokėti reikia tik už patį notarinį tvirtinimą).


Na, o kad vertimų biuro vaizdas būtų visiškai aiškus, galima užtikrinti, kad vos atvykus Jus visuomet su šilta šypsena pasitiks vertimų biuro administratorė, kuri suteiks visą reikiamą informaciją apie vertimų biuro paslaugas bei suderins su Jumis kainą, atsižvelgdama į teksto pobūdį ir kalbos dažnumą. Taip pat ji trumpąja žinute, skambučiu ar elektroniniu paštu praneš apie jau padarytą vertimą bei lauks apsilankant kitą kartą.

Vertimų biurai

2010 m. vasario 12 d., penktadienis

Ką pasirinkti: vertėjo paslaugas ar mašininį vertimą?

Šiuolaikinis pasaulis neatsiejamas nuo įvairių technologijų, kurios gimsta tiesiog „ne dienom, o valandom“... Savo gyvenimo be įvairių technologijų naujovių turbūt nebeįsivaizduoja ne tik išsilavinęs specialistas, bet ir kiekvienas, gyvenantis šiuolaikiniame pasaulyje – juk net ir paprasčiausias mobilusis telefonas ar televizorius nuolat keičiasi dėl naujųjų technologijų įtakos. Todėl nenuostabu, kad prireikus išsiversti norimą tekstą, ne vienam kyla mintis pasinaudoti ne vertėjų, bet naujos technologijos – mašininio vertimo – paslaugomis. Juk taip paprasta – įdedi verčiamą tekstą, pasirenki norimą kalbą ir paspaudi mygtuką. Pigu, greita ir patogu. Tačiau beveik kiekvienas, gavęs tokį vertimą, ne itin apsidžiaugia. Žinoma, tekstą suprasti dažniausiai galima, be to, toks vertimas visai tinkamas, jei Jums užtenka tik sužinoti, apie ką yra turimas tekstas: pats kalbos neišmanote, o vertėjo paslaugos per brangios. Bet jei Jums reikia kokybiško ir aiškaus vertimo – be vertėjo paslaugų neišsiversite. Juk kalba yra ne tik gramatikos taisyklių rinkinys (beje, net ir šiame lygmenyje mašininis vertimas dar nėra kokybiškas), bet ji pilna įvairiausių daugiaprasmių žodžių, kiekvienai kalbai būdingų spalvų ir atspalvių. O ką jau kalbėti apie įvairius posakius ir žodžių žaismą, kuriuos išvertus kompiuteriu neretai galima gauti „dienos anekdotą“?


Tad, kad ir kaip vertintume naująsias technologijas, grįžkime prie vertėjų. Kiekvienas save gerbiantis ir už tai pinigus gaunantis vertėjas net ir ne itin kokybišką originalų tekstą išvers kokybiškai, atsižvelgdamas į teksto stilių, kalbos subtilybes ir žodžių prasmes. Gavęs specializuotą tekstą, pasidomės platesniu kontekstu ir terminija. Vertėjas visuomet pateiks tik geriausią vertimo variantą. Beje, nereikėtų galvoti, kad vertėjas sėdi prie senais žodynais nukrauto stalo ir spausdina mašinėle. Šiuolaikiniai vertėjai, kaip ir kiekvienas iš mūsų, yra neatsiejami nuo technologijų. Jau kurį laiką egzistuoja vertimų atmintys, kurios labai palengvina verčiant sutartis, instrukcijas ir panašius tekstus bei padeda sumažinti vertimų kainas. Vertėjai taip pat nuolat tobulinasi, plečia savo specializacijos žinias dalyvaudami įvairiose konferencijose ir vertėjų seminaruose, domisi naujais pasiekimais tiek vertimų, tiek apskritai įvairiose gyvenimo srityse. Todėl nepamirškime, kad net ir tobuliausi kompiuteriai dar negreitai, o gal ir niekada, neperpras ir neįgaus tobulo žmogiškojo kalbos jausmo, kurį turi ir puikiai savo darbe pritaiko vertėjas.

Vertimo biuras

2010 m. vasario 5 d., penktadienis

Kiek kainuoja vertimas?

Norinčiajam išsiversti tekstą dažnai kyla klausimas, kodėl skirtinguose vertimų biuruose skiriasi kainos. Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, taip ir vertimų srityje už kokybę reikia mokėti. Daug kam gali atrodyti, kad tekstas gali būti išverstas tik vienu būdu, taigi ir kaina neturėtų skirtis. Nors tokia nuomonė nėra teisinga. Dažnai vertėjai save įvertina pagal atliekamo darbo kokybę. Taigi pigiai verčiantis vertėjas galbūt neišmano kalbos gramatikos, palieka daug korektūros klaidų, neišmano verčiamo teksto srities, jos terminijos. Geras, daug patirties turintis vertėjas reikalingas kiekvienam vertimų biurui, todėl jis gali kelti savo sąlygas ir pasirinkti jo kompetenciją atitinkantį atlyginimą. Už tai vertėjas darbui atiduoda visą save, jį atlieka kruopščiai ir atsakingai. Taigi geriau pasirinkti brangesnę paslaugą nei patvirtinti patarlę „Šykštus moka du kartus“.


Gan brangus yra vertimas žodžiu. Kodėl? Todėl, kad versti žodžiu gali tik daug patirties turintys, išsilavinę vertėjai. Dažniausiai jie iš anksto gauna vertimo medžiagą (apie ką bus vertimas) ir sugaišta daug laiko pasirengti vertimui. Taip pat vertimui žodžiu reikia pasiruošti ir psichologiškai, nes viskas vyksta dinamiškai. Vertėjas turi būti labai susikoncentravęs. Be to, sinchroniniam vertimui žodžiu (kai kalbėtojas kalba be pauzių, nesustodamas, o jo kalba verčiama iškart) reikalinga speciali įranga ir dažniausiai du vertėjai. Vertimo kaina priklauso ir nuo kitų dalykų. Pavyzdžiui, nuo vertimo specifikos, srities sudėtingumo. Taip pat nuo kalbos, iš kurios ar į kurią verčiama, retumo, nuo vertimo atlikimo skubumo. Nuo to, ar tekstas turi būti atiduotas tik išverstas, ar dar ir suredaguotas. Visa tai pakoreguoja vertimo kainą. Vertimų biuruose galima tikėtis ir nuolaidų, pavyzdžiui, nuolatiniams klientams arba užsakant didelės apimties vertimą. Tai priklauso nuo konkretaus vertimų biuro.

Vertimo paslaugos