Vertėjo kompetencija: nuo įvairių temų iki konkrečių specializacijų

Paprastai mes, pasirinkę vertėją, tikimės, jog jis bus kompetentingas ir gerai išmanantis tai, apie ką yra verčiamas tekstas. Tačiau ar dažnai pagalvojame, kad prieš tapdamas konkrečios srities specialistu, vertėjas turi nueiti gan ilgą kelią, ieškodamas „savo“ temų ir sukaupti nemažai patirties, kad bent vienoj ar keliose srityse būtų tikras „asas“. O kaip visa tai vyksta? Koks yra tas vertėjo kelias?

Turbūt nesunku nuspėti, kad net ir baigęs specialius vertėjų kursus ar filologiją, žmogus dar neturi didelės vertimų patirties ar žinių specialioje srityje, todėl jis priverstas versti bet kokius tekstus: nuo statybinio krautuvo instrukcijos iki puodų žiedimo proceso aprašymo, nuo paprasto gimimo liudijimo iki didžiulės apimties sutarčių ar įstatų vertimų. Žinoma, tokia situacija nėra ideali, bet tik po daugelio įvairių tekstų vertimų vertėjas pats atranda savo „arkliuką“ arba tiesiog nori nenori sukaupia nemažą vienos ar kelių specializuotų sričių vertimų bagažą.

Kita vertus, net ir turėdamas daug žinių apie konkrečią sritį, vertėjas visuomet turi domėtis visomis naujienomis, susijusiomis su jo specializacija. Pavyzdžiui, jei vertėjo sritis yra skaitmeninės technologijos, jis nuolat turi rinkti informaciją apie naujausias technologijų tendencijas ir atradimus, nes ypač šioje srityje viskas keičiasi tiesiog kosminiu greičiu. O jei, tarkim, jo specializacija yra medicina, jis turi nuolat domėtis ir gilintis į įvairius pasiekimus šioje srityje, nes nuolat yra skelbiama apie įvairių naujų tyrimų rezultatus bei atradimus, be to, vertėjas negali palikti nuošaly chemijos, farmacijos ir kitų su medicina susijusių sričių. Negana to, net ir būdamas tik vienos ar kelių specifinių sričių vertėju, jis turi niekuomet neatsilikti nuo įvairiausių įvykių, nes bet kokia informacija anksčiau ar vėliau gali praversti net ir specifinėse srityse – juk labai dažnai viskas būna labai persipynę...

Kaip nuo seno sakoma, specialistas vertėjas žino daug apie mažai (tik apie siaurą sritį), jo žinios vis labiau siaurėja koncentruojantis kuo giliau į vieną sritį ir kuo toliau mokosi bei renka žinias, tuo labiau supranta, kad žino viską apie nieką. Tuo tarpu bendrosios srities vertėjas žino mažai apie daug (apie daugelį sričių), ir kuo toliau plėsdamas žinias į „visas puses“, tuo labiau supranta, kad nieko nežino apie viską.

Todėl apibendrinant galima pasakyti, kad idealiausias vertėjas yra tas, kuris šalia plataus bendro išsilavinimo turi bent vieną ar kelias konkrečias sritis ir jose yra tikras žinovas.

Vertimo biuras, vertimo paslaugos

Automatinis vertimas nenukonkuruos vertėjo darbo

Naujienų portalas Delfi.lt 2010 m. kovo 10 d. rašė apie tai, kaip žmogus nusipirko dulkių siurblį ir labai nustebo vietoj gaminio aprašymo radęs lietuviškų žodžių kratinį.

Valstybinė kalbos inspekcija padarė išvadą, kad tekstas tik primena lietuvių kalbą, tačiau apskritai yra nesuprantamas. Šį atvejį inspekcija pavadino akibrokštu.

Nesant gaminio instrukcijos vertimo, klientas turi teisę grąžinti prekę – juk negalì naudoti gaminio, jei nežinai kaip! Savo ruožtu gamintojas rizikuoja patirti finansinį smūgį: jei dėl netinkamos instrukcijos nukentės vartotojas arba bus padaryta žala tretiesiems asmenims, gamintojas privalės kompensuoti.

LG teigė, kad tekstas buvo verčiamas naudojantis automatine vertimo programa, prieinama internete. Vertimo specialistams kelia juoką, jei kas rimtus teisinius ar techninius tekstus visiškai patiki automatinei vertimo programai. Anot jų, vertėjo ir redaktoriaus paslaugos būtinos!

Automatinės vertimo programos tobulėja, todėl jomis vis dažniau naudojamasi ne tik asmeninėms reikmėms, bet ir darbe. Daugeliui tai puiki priemonė, leidžianti perskaityti tekstus nesuprantama kalba. Žinoma, yra kalbų, su kuriomis automatinės vertimo sistemos susidoroja puikiai: išverčia stebėtinai tiksliai, taikliai. Tai pasakytina apie anglų ir ispanų kalbų kombinaciją. Tačiau verčiant, pavyzdžiui, į baltų kalbas, kurios priklauso fleksinių kalbų grupei, rezultatas dažniausiai šokiruoja.

Keista, kad tokia rimta kompanija kaip LG Electronics ryžosi tokiu būdurizikuoti savo reputacija. Įmonė jau atsiprašė kliento ir pasitelkė į pagalbą vertimų biurą, kad pašalintų klaidas.

Gali būti, kad šis atvejis rodo, jog daugelis kompanijų vis labiau linksta naudotis automatinėmis vertimo programomis. Tačiau šios niekada negalės pakeisti profesionalių vertėjų. Nors šiandien nemažai darbų vietoj žmogaus atlieka mašinos, nėra pagrindo manyti, kad jos gali atlikti bet kokį protinį darbą – tuo labiau rišlaus teksto vertimą!

Automatinės vertimo programos pačios savaime nėra blogas dalykas. Tai dar vienas žingsnis siekiant patobulinti informacijos prieinamumą, susižinojimo būdus. Jos padeda taupyti laiką ir pinigus. Tačiau automatinis vertimas – vis dar ateities klausimas ir šiandien mes negalime versti svarbių dokumentų naudodami automatinį įrankį.

Nusisekęs vertėjo darbas daugiakalbėje terpėje gali lemti labai daug: raštiška informacija iškalbi, ji leidžia spręsti apie įmonę, kurios nežinome, sukuria jos įvaizdį užsienyje. Vertėjas yra tarpininkas, be kurio neapsieinama, nes kalba – tai ne raidžių junginiai, o subtili kodų sistema. Norint gerai išversti tekstą, būtina gerai pažinti ir pastebėti visas gramatines, stilistines ir emocines ypatybes. Retas vertėjas geba perteikti mintis kita kalba preciziškai, nepriekaištingai.

Vertimo paslaugos

Ar norėtumėt tapti vertėju žodžiu?

Vertimas žodžiu yra pranešimo ar kitokio pobūdžio teksto žodinis vertimas. Vertimo žodžiu istorija menkai dokumentuota, tačiau apskritai tyrinėtojai sutaria, kad tai daug senesnė veikla nei vertimas raštu. Nuo pastarojo ji skiriasi keliais aspektais. Pirma, žodžiu verčiantis asmuo privalo sugebėti daug daugiau: be kita ko, jis turi būti žodinio kontakto specialistas. Antra, raštu verčiantis vertėjas, prieš atiduodamas galutinį variantą, turi santykinai neribotas galimybes atlikti pataisymus, o žodžiu verčiantis žmogus turi sukurti produktą „realiuoju laiku“ be galimybės grįžti ir pataisyti. Kitaip tariant, vertimas žodžiu, skirtingai nei vertimas raštu, yra negrįžtamas, netaisomas ir nepatikrinamas procesas. Trečias dalykas, vertėjas visas būtiniausias žinias turi turėti iš anksto, nes gauti kolegų patarimą ar peržvelgti nuorodas vertimo metu neįmanoma. Taigi vertėjai žodžiu yra vykdytojai, priimantys sprendimus savarankiškai, patiriantys tiesioginį susidūrimą su klientu, jų darbo diena daug įtemptesnė.

Vertimai žodžiu yra įvairus konteksto prasme: verčiama konferencijose, teismuose, tam tikrose bendruomenėse ir t. t., taip pat atlikimo atžvilgiu: nuoseklusis, sinchroninis, pašnibždomis.

Nuoseklųjį vertimą atliekantis asmuo išklauso dalį teksto (kartais gana ilgą) originalo kalba ir kai ką lakoniškai pasižymi. Tada kalbėtojas stabteli ir vertėjas tuo metu verčia į reikiamą kalbą tai, kas buvo pasakyta. Taigi nuosekliajam vertimui reikia įvairių gabumų ir įgūdžių, kaip antai: vertėjas turi puikiai suprasti originalo kalbą, sugebėti daryti labai gerus užrašus, turėti daug bendrų žinių ir gerą atmintį, taip pat pasižymėti įtikinama kalbėjimo maniera.

Per nuoseklųjį vertimą teksto suvokimas ir perdavimas (vertimas) vyksta skirtingu metu. Kalbėtojas ir vertėjas kalba ne vienu metu, taigi procesas trunka gerokai ilgiau nei sinchroninis vertimas.

Sinchroninio vertimo atlikėjas yra tarsi nematomas proceso dalyvis: jis dirba specialioje kabinoje, naudojasi ausinėmis ir mikrofonu. Jis klausosi kalbėtojo ir tuo pat metu verčia į reikiamą kalbą.

Sinchroninio vertimo metodas pirmą kartą pritaikytas Niurnbergo tribunole po Antrojo pasaulinio karo. Dabar jis dažniausiai naudojamas konferencijose ir panašiuose renginiuose. Darbas intensyvus, todėl vertėjai keičia vienas kitą kas 20–30 minučių (kabinoje paprastai sėdi 2 vertėjai). Jei vertėjui prireikia pagalbos, geriausiu atveju jam gali padėti „besiilsintis“ kolega.

Sinchroninį vertimą atliekantis žmogus privalo susidoroti su trimis sunkumais. Pirma, kalbėtojas „primeta“ vertimo tempą: jo kalbėjimas gali būti ir darnus, bet gali būti ir labai greitas. Antra, kalbėtojas gali nukrypti nuo teksto, kurį vertėjas išsinagrinėjo iš anksto. Ir trečia, vertėjui gali trūkti bendrų arba specialių žinių, kai kalbėtojas sulaukia auditorijos reakcijos.

Kiek panašus į sinchroninį yra vertimas pašnibždomis. Vertėjas sėdi šalia kliento ir tyliai verčia jam į ausį. Šis metodas naudojamas įvairiuose renginiuose: dalykiniuose susitikimuose, teismo posėdžiuose, kai vertimo reikia tik 1 ar 2 dalyviams. Taigi verčiama sinchroniškai (kada ne kada verčiama ir nuosekliai). Vertimas pašnibždomis dar vadinamas šušutažu.

Būna atvejų, kai vertėjui tenka versti ir nepasirengusiam: renginio dalyvis paduoda tekstą vietoje ir paprašo jį „perskaityti“ kita kalba.

Vertimo paslaugos

Redaguoti ar neredaguoti vertimus

Tiek vertimų biurų klientai, tiek ir patys vertėjai pritaria, kad vertimas turėtų būti patikrintas kito gimtakalbio asmens (redaktoriaus ar kito vertėjo) ir tinkamai suredaguotas, taip užtikrinant vertimo kokybę. Tačiau vis tik ne visi vertėjai noriai renkasi vertimo redagavimo paslaugą. Iš vienos pusės, ne kiekvienas nori pripažinti, jog jo padarytas vertimas nėra toks geras, kad jį reikėtų dar kažkam peržiūrėti ar netgi taisyti, iš kitos pusės (ypač jei kalbama apie laisvai samdomus vertėjus), papildomos vertimo redagavimo paslaugos juk kainuoja papildomus pinigus. Tačiau kaip elgiasi ir ką daro tie, kurie vis tik ryžtasi atiduoti vertimą redagavimui?

Kai kurie klientai tekstus verčiasi pas pačias pigiausias paslaugas siūlančius vertėjus, kiti – išsiverčia patys, dar kiti – pasinaudoja netgi mašininio vertimo paslaugomis, o tada ieško profesionalo, kuris suredaguotų tą žodžių „mišinį“, kurį kartais netgi sunku pavadinti vertimu ar apskritai tekstu. Taip klientas tikisi sutaupyti, nes juk logiška, kad teksto redagavimas turi kainuoti mažiau, nei jo vertimai. Tačiau iš tiesų šiais atvejais dažniausiai nutinka taip, jog tokio vertimo redagavimas atima netgi daugiau pastangų ir laiko, nei verčiant originalą. Tokiu atveju vertėjas arba apskritai atsisako redaguoti tokį vertimą, arba pasako tokią kainą, į kurią įeitų pasunkinto darbo laikas ir pastangos bei paprašo prie reikiamo redaguoti teksto pridėti ir jo originalą.

Kitą redaguojamų vertimų grupę sudaro tokie tekstai, kuriuos vertė profesionalus vertėjas. Tokiuose vertimuose paprastai pasitaiko tik viena kita korektūros klaidelė, nežymūs stiliaus netikslumai. Jei dėl vertimo redagavimo tariasi du profesionalūs vertėjai, toks darbas neužima daug laiko, be to, netgi padeda redaktoriui-vertėjui pajusti kito žmogaus mąstymą (juk nesvarbu keliems žmonėms duotumėte versti tą patį tekstą, niekuomet negausite tokių pačių vertimų), stilių, o gal netgi ir pačiam kažko pasimokyti iš kolegos vertėjo. Taip bendradarbiaudami du žmonės siekia užtikrinti nepriekaištingą vertimo kokybę.

Tad išgirdęs žodį redagavimas, niekada tiksliai negali žinoti, kokio tipo vertimą gausi. Todėl vos gavus pasiūlymą redaguoti vertimą, nepamatęs originalaus teksto ir jo transformacijos į kitą kalbą niekada negali pasakyti, ar užsiimsi tuo darbu, ir net tuo atveju, jei nutarsi jo imtis, kokią kainą turės žmogus sumokėti už to konkretaus vertimo redagavimą.

Vertimų biuruose vertimus redaguojantys redaktoriai ar vertėjai paprastai žino, kurio kolegos darbą jie redaguoja, todėl jau iš karto gali įtarti, kokio pobūdžio klaidų ar netikslumų galima tikėtis (juk visi mes klystame J) ir kiek laiko tai užtruks (žinoma, visuomet reikia nepamiršti to, jog ir originalo tekstai būna labai nevienodi, kartais netgi labai nerišlūs ar vertalai iš dar kitos kalbos). Vertimų biuruose dirbantys vertėjai ir redaktoriai gali vieni su kitais pasikonsultuoti ir bendradarbiauti: redaktorius gali pasitikslinti su vertėju neaiškiai parašytą ar suprastą mintį, tuo tarpu jis pats vertėjui gali patarti, kokių žodžių ar frazių reikėtų vengti ar į ką reiktų atkreipti dėmesį. Toks redaktoriaus ar redaguojančio vertėjo ir teksto vertėjo bendradarbiavimas yra tiesiausias kelias į kokybiško vertimo rezultato pasiekimą.

vertimo biuras