Tarybiniai laikai. Vienas čiukčius vidury žiemos pervedė ledais didžiulę bandą elnių į Aliaską ir juos pardavė už 100 tūkstančių dolerių. Po kiek laiko apie tai sužinojo valdžia ir pasiuntė tardytoją išsiaiškinti. Tas, žinoma, pasiėmė vertėją, išsikvietė čiukčią ir ėmė klausinėti:
Tardytojas: – Kur dėjai pinigus už elnius?
Čiukčia: – Nieko nežinau, kokie pinigai?
Vertėjas: – Čiukčia sako, kad nieko nežino.
Tardytojas: – Jei pasakysi, paleisim. O jei nepasakysi – sušaudysim vietoje.
Čiukčia: – Ėėė… Gerai, užkasiau pinigus prie didžiojo akmens, visi jį žino, nuo mano namo reikia paeiti į rytus kokius 200 žingsnių. Pinigai guli puode per 5 žingsnius nuo akmens į vakarus.
Vertėjas: – Čiukčia jus keikia ir sako, kad geriau jau jį sušaudykite, bet jis vis viena nieko nepasakys.
Užeina bosas į ofisą su grupele užsieniečių ir sako sekretorei:
- Onute, man prašau geros kavos, o tiems penkiems ožiams – šiaip kokių pamazgų.
Iš grupės pasigirsta balsas:
- Keturiems ožiams. Aš – vertėjas.
Vertėjas gauna užsakymą išversti tekstą iš 400 žodžių.
Klientas: – Kiek laiko užtruks?
Vertėjas: – Maždaug apie savaitę.
Klientas: – Visą savaitę versite 400 žodžių? Dievas visą pasaulį sukūrė per 6 dienas...
Vertėjas: – Puiku. Tuomet pasižiūrėkite į visą pasaulį, o tada ateikite vertimo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą