Vertėjo profesija. Reikalavimai

Vertėjo profesijos standartas numato ir apibrėžia, kokių žinių, gebėjimų ir įgūdžių reikia, kad žmogus, norintis dirbti vertėju žodžiu ar raštu, būtų kompetentingas, t. y. sugebėti teikti kokybiškas vertimo žodžiu ar raštu paslaugas, labai gerai vykdyti savo įsipareigojimus, uždavinius ir t. t. Pateikiame profesinių standartų vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu aprašymą, kad galėtumėte susidaryti vaizdą šiuo klausimu, pagalvoti, ar norėtumėte ir sugebėtumėte priimti šį iššūkį, ar jums patiktų šitoks darbas, ar būtumėte pasirengę laikytis toliau nurodytų reikalavimų, siekdami vis geresnio rezultato ir gero specialisto vardo.

Žinios

Profesinių standartų vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu reikalavimai:

• 
  

  darbo kalbų, pvz., anglų, vokiečių ir rusų ar anglų, rusų ir prancūzų ir t. t., kombinacijos;

  
  


• 
  

  Lietuvos Respublikos valstybinė kalba – lietuvių k.;

  
  


• 
  

  tarpkultūrinis bendravimas;

  
  


• 
  

  vertimo teorija ir metodika;

  
  


• 
  

  šiuolaikinės profesionalaus vertimo technologijos;

  
  


• 
  

  žinios apie ekonominius, politinius, socialinius ir kultūrinius procesus;

  
  


• 
  

  dalyko srities išmanymas, žinios apie verčiamo darbo sferą.

  
  

Bendri sugebėjimai

Profesiniai standartai vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu nustato, ką privalo įgyti ir savo darbe naudoti tiek vertėjai žodžiu, tiek vertėjai raštu. Tai yra:

· gebėjimas gauti reikiamą profesinę informaciją;

· gebėjimas laikytis darbo eigos nuoseklumo, kai darbas yra iš kelių tarpusavyje susijusių etapų;

· gebėjimas vartoti srities terminus, naudotis techniniais standartais;

· gebėjimas naudoti su sritimi susijusius norminius aktus;

· gebėjimas laikytis srities profesinės etikos.

Atskirai išskiriama dar pora vertėjams keliamų bendrų reikalavimų:

• 
  

  gebėjimas atlikti mokslinį tiriamąjį darbą ir rengti mokslinius tiriamuosius pranešimus;

  
  


• 
  

  gebėjimas rašyti tiriamąjį / apžvalginį darbą.

  
  

Specifiniai sugebėjimai

Profesiniai standartai vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu nurodo specifinius sugebėjimus, kuriuos privalo įgyti ir savo darbe naudoti tiek vertėjai žodžiu, tiek vertėjai raštu.

Specifiniai sugebėjimai, kurių reikalaujama ir iš vertėjų žodžiu, ir vertėjų raštu:

• 
  

  puikiai mokėti gimtąją kalbą ir užsienio kalbą / kalbas;

  
  


• 
  

  gebėti įvertinti, ar įgyti profesiniai įgūdžiai atitinka profesinį standartą bei tarptautinio darbo rinkos reikalavimus;

  
  


• 
  

  gebėti analizuoti, vertinti ir naudoti savo srities tyrimus bei naujas technologijas.

  
  

Specifiniai reikalavimai, keliami vertėjui žodžiu:

• 
  

  gebėjimas gerai nustatyti balso organų padėtį;

  
  


• 
  

  pastabų darymo technikos išmanymas;

  
  


• 
  

  gebėjimas naudotis nuosekliojo vertimo technika;

  
  


• 
  

  gebėjimas naudotis sinchroninio vertimo technika;

  
  


• 
  

  gebėjimas naudotis kitokia vertimo technika.

  
  

Specifiniai reikalavimai, keliami vertėjui raštu:

• 
  

  analitinė ir strateginė srities problemos analizė, gebėjimas išspręsti problemą;

  
  


• 
  

  gebėjimas dirbti su dokumentais.

  
  

Bendro pobūdžio reikalavimai

Profesiniai standartai vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu nurodo bendro pobūdžio sugebėjimus, būtinus tiek vertėjams raštu, tiek vertėjams žodžiu.

Taikoma ir vertėjams žodžiu, ir vertėjams raštu:

• 
  

  gebėti bendrauti su žmonėmis tinkamai, dalykiškai;

  
  


• 
  

  pažinti elektronines informacines priemones ir mokėti jomis naudotis;

  
  


• 
  

  gebėti orientuotis klausimais, aktualiais savo šalyje ir pasaulyje;

  
  


• 
  

  gebėti orientuotis bei kaupti žinias ekonominiais, politiniais ir kultūriniais klausimais;

  
  


• 
  

  gebėti kritiškai vertinti, analizuoti ir sintezuoti;

  
  


• 
  

  gebėti aiškiai, suprantamai reikšti mintis.

  
  

Taikoma vertėjams žodžiu:

• 
  

  lavinti atmintį;

  
  


• 
  

  prisitaikyti prie aplinkybių;

  
  


• 
  

  atlaikyti įtampą.

  
  

Taikoma vertėjams raštu:

• 
  

  gebėti savarankiškai priimti sprendimus, neperžengiant savo kompetencijos ribų;

  
  


• 
  

  organizuoti savo darbą.

  
  

Vertimo liapsusai, arba taip nutinka

Tiek vertėjo darbe, tiek šiaip kalbant užsienio kalba pasitaiko nesusipratimų dėl nepakankamų kitos kalbos žinių, dėl kitos tautos kultūros ar kalbos etiketo neišmanymo.

Ką tik atvykę svečiai anglai Latvijoje dažnai sutinkami žodžiais „Please, undress!“ Šeimininkas ar šeimininkė mano, kad sako „Prašom nusirengti [viršutinius drabužius]!“ Tačiau anglų kalboje tai reiškia „išsirengti visiškai arba iki apatinių drabužių“.

Vienas italas Japonijoje savo kolegoms japonams pasakęs tostą: „Cin cin!“ Italams tai reiškia „Į sveikatą!“ Pasirodo, japoniškai tai „mažas penis“.

Viena vertėja, ne itin gerai mokanti karinius ir jūrininkystės terminus, teismo posėdyje vertė liudytojo parodymus. Staiga jai išėjo taip, kad atvirame vandenyne Anglijos laivas užplaukė ant... berniuko. Įgula berniuką ištraukė iš vandens, kaip reikiant nuprausė ir pagal užrašą ant jo nustatė, kad jis priklausė vokiečių nuskandintam Anglijos laivui... Tuo momentu vertėjos balsas skambėjo neužtikrintai, bet savo klaidą ji išsiaiškino tik išėjusi iš vertimo kabinos. Pasirodo, vertėja supainiojo du vienodai skambančius angliškus žodžius boy (‘berniukas’) ir buoy (‘plūduras’).

Labai dažnai netinkamai verčiami angliški posakiai „Oh, boy!“ ir „Oh, dear!“ Anglų kalboje tai tik jaustukai ir jie atitinkamai reiškia „Oho!“ ir „Tu tik pagalvok!“ / „Še tau, kad nori!“ ir pan., o ne „O, berniuk!“ ir „O, brangioji!“

1995 m. pavasarį Rusijos televizijos kanalas NTV rodė filmą „Robokopas“. Filmo vertime frazė „You’re fired!“ nuskambėjo šitaip: „Tu sudegęs!“ Net spaudoje apie šį vertimo liapsusą buvo daug rašoma, o laikraštyje «Независимая газета» („Nepriklausomas laikraštis“) išspausdinta kandi pastaba, kad šį anglišką pasakymą, reiškiantį „Tu atleistas!“, žino net mokykloje.

Vertimai, vertimai žodžiu ir raštu, kvalifikuoti vertimai.

Kuris yra geresnis vertėjas – mašina ar žmogus?

Kad visuotinis žiniatinklis būtų iš tiesų visuotinis, ar kinų kalba kalbantys žmonės neturėtų sugebėti internetu bendrauti su tais, kurie kalba tik ispaniškai? Kodėl anglakalbiai negalėtų skaityti tinklaraščių malagasių ar zulų kalba? „Facebook Inc.“ ir „Google Inc.“ yra interneto bendrovės, kurios labai uoliai dirba, kad taip būtų. Pastaruoju metu jos savo vertimų paslaugas smarkiai patobulino.

Šios dvi interneto milžinės patobulinimus atliko laikydamosi skirtingo požiūrio. „Facebook“ žiniatinklį planuoja versti pasitelkdama daugybę savanorių ir keletą samdomų profesionalių vertėjų, o „Google“ – naudodama kompiuterius.

Kuris iš šių būdų bus veiksmingesnis? Lieka tik laukti.

„Facebook“ žmonių atliekamas vertimas

Daugelis tinklaraštininkų, rašančių apie technologijas, mano, kad „Facebook“ būdas yra perspektyvus. Į amerikiečiams skirtõs socialinės tinklavietės sistemą kitos kalbos pirmą kartą buvo įvestos tik 2008 m. sausį. Šiuo metu apie 70 proc. nuo 300 mln. „Facebook“ vartotojų yra žmonės, gyvenantis už JAV ribų.

Kaip tai veikia. „Facebook“ vertimo sektoriuje dirba žmonės. Jie pasiūlo verčiamą frazę, ją išverčia, tada balsuoja, kuris iš vertimo variantų geriausias. Laikui bėgant, daugelis žmonių „Facebook“ vertimus tobulins (sistema veikia panašiai kaip „Wikipedia“) ir jie bus tikslesni, taisyklingesni.

Apimtis. „Facebook“ statistikos duomenimis, dabar svetainė prieinama daugiau kaip 65 kalbomis. Dirbama, kad svetainės kalbų „sąrašą“ papildytų dar maždaug 30 kalbų. Tai reiškia, kad prieš įvedant tas kalbas į „Facebook“ sistemą, reikia susidoroti su įvairiais kalbiniais neaiškumais.

Kas naujo? 2009 m. rugsėjo 30 d. „Facebook“ savo tinklaraštyje pranešė, kad socialinės tinklavietės vertimų technologija prieinama ir kitoms tinklavietėms. Šis interneto pagrindinių puslapių patobulinimas per „Facebook Connect“ (paslauga, leidžianti „Facebook“ vartotojams nueiti į kitas tinklavietes) įgalina įdiegti vertimo programą savo puslapyje. „Facebook“ sistema papildyta dar keletu kalbų, pavyzdžiui, lotynų ir hakerių, kurie šioje tinklavietėje vartojamą žodį „Share“ verčia kaip „blabber t'yer mates!“

Pliusai ir minusai. Žmonės labai gerai „iššifruoja“ idiomas ir slengą, todėl „Facebook“ stengiasi tai išversti adekvačiai. Tačiau mažai yra savanorių, mokančių daug kalbų ir norinčių padėti „Facebook“ komandai tuos žodžius išversti.

„Facebook“ svetainė prieinama daugeliu kalbų, tačiau verčiantis žmogus nepajėgia prieiti prie visų įrašų svečių knygoje, nuotraukų komentarų ir kitų vartotojui įmanomų galimybių. Jei norite rasti draugų, kurie nekalba jūsų kalba, tai didelis minusas. Pagal „Facebook“ atstovo Melorijaus Lukičo pateiktą informaciją, žmonės, kurie norėdami išversti savo puslapį naudoja „Facebook Connect“, gali pasirinkti, kurių tekstų vertimui jiems reikalinga kitų vartotojų pagalba.

Žiniatinklio svetainės „whereivebeen.com“ įkūrėjas Kreigas Uliotas teigia esąs susižavėjęs „Facebook“ siūloma vertimo galimybe, bet iš svetainės vartotojų būtų per daug reikalaujama, jei koks vartotojas, pavyzdžiui, prašytų padėti išversti jo puslapyje matomą informaciją.

„Google“ mašininio vertimo sistema

Žiniatinklyje esančiai informacijai išversti „Google“ naudoja matematines lygtis. Įmonė tai daro turėdama užduotį: tvarkyti pasaulinį informacijos srautą, padaryti tą informaciją tinkamą ir prieinamą visiems.

Kaip tai veikia. „Google“ naudojami kompiuteriai „įgyja vertėjo profesiją“ nagrinėdami žiniatinklyje esantį tekstą, taip pat jau atliktus vertimus. Kuo daugiau žiniatinklyje tekstų, tuo daugiau „Google“ mokosi ir vertimai būna geresni. Šiuo metu šios paieškos programos įmonė verčia dokumentus, tiria įvairius rezultatus ir žiniatinklio svetaines“, – teigia vadovaujantysis „Google“ darbuotojas Francas Ohas.

Apimtis. „Google“ teigia, kad yra didžiausia nemokama internetinių vertimo paslaugų teikėja. Jos sistemoje yra 51 kalba ir daugiau kaip 2 500 kalbų porų. Naudojantis „Google“ pagalba, tinklavietėje įdėta informacija verčiama į 130 kalbų.

Kas naujo? Neseniai „Google“ sukūrė valdiklį (angl. widget), kurį kiekvienas tinklavietės vartotojas gali pats įsikelti į savo puslapį ir pasiūlyti „Google“ vertimą. Tarkim, esate tinklaraštininkas, rašantis apie muziką. Galėtumėte sudominti, pavyzdžiui, skaitytojus brazilus, jei pasiūlytumėte mygtuką, kurį nuspaudus jūsų tinklaraštis būtų išverstas į portugalų kalbą.

Visai nauja „Google“ dokumentų vertimo paslauga, leidžianti kiekvienam nemokamai parsisiųsti žiniatinklio dokumentą, išverstą į kelias kalbas. Kad internete esantys tekstai būtų verčiami sparčiau, sukurtas naujas „Google“ „Firefox“ priedas.

„Artimiausiu metu bus galimas interneto pokalbių vertimas, tai pagerins„Google“ kompiuterinio vertimo kokybę“, – teigia Ohas.

Pliusai ir minusai. „Google“ kompiuterizuoto metodo pranašumas yra sugebėjimas labai greitai išversti nepaprastai daug informacijos. Tačiau kompiuteriai nepajėgia sekti modernių kalbos raidos tendencijų, todėl pranešimai apie vertimo klaidas – gana įprastas dalykas.

Per penkerius pastaruosius metus ši paslauga akivaizdžiai patobulinta. Be to, „Google“ suteikia žmonėms galimybę išsiaiškinti vertimo klaidas, siūlyti naujas formuluotes ir padėti versti tekstus į tas kalbas, kurių „Google“ dar „nemoka“.

Šaltinis cnn.com

Vertimai, vertimai raštu ir žodžiu

Keletas linksmų istorijų iš vertėjų gyvenimo...

Tarybiniai laikai. Vienas čiukčius vidury žiemos pervedė ledais didžiulę bandą elnių į Aliaską ir juos pardavė už 100 tūkstančių dolerių. Po kiek laiko apie tai sužinojo valdžia ir pasiuntė tardytoją išsiaiškinti. Tas, žinoma, pasiėmė vertėją, išsikvietė čiukčią ir ėmė klausinėti:

Tardytojas: – Kur dėjai pinigus už elnius?

Čiukčia: – Nieko nežinau, kokie pinigai?

Vertėjas: – Čiukčia sako, kad nieko nežino.

Tardytojas: – Jei pasakysi, paleisim. O jei nepasakysi – sušaudysim vietoje.

Čiukčia: – Ėėė… Gerai, užkasiau pinigus prie didžiojo akmens, visi jį žino, nuo mano namo reikia paeiti į rytus kokius 200 žingsnių. Pinigai guli puode per 5 žingsnius nuo akmens į vakarus.

Vertėjas: – Čiukčia jus keikia ir sako, kad geriau jau jį sušaudykite, bet jis vis viena nieko nepasakys.

Laive kalbasi du vertėjai.

- Ar mokate plaukti? – klausia vienas.

- Ne, bet moku šauktis pagalbos devyniomis kalbomis, - atsako kitas vertėjas.

Užeina bosas į ofisą su grupele užsieniečių ir sako sekretorei:

- Onute, man prašau geros kavos, o tiems penkiems ožiams – šiaip kokių pamazgų.

Iš grupės pasigirsta balsas:

- Keturiems ožiams. Aš – vertėjas.

Dviejų herojų dialogas filme:

- How do you do?

- All right!

Vertėjo balsas už kadro:

- Kaip tu tai darai?

- Visada dešine!

Vertėjas gauna užsakymą išversti tekstą iš 400 žodžių.

Klientas: – Kiek laiko užtruks?

Vertėjas: – Maždaug apie savaitę.

Klientas: – Visą savaitę versite 400 žodžių? Dievas visą pasaulį sukūrė per 6 dienas...

Vertėjas: – Puiku. Tuomet pasižiūrėkite į visą pasaulį, o tada ateikite vertimo.

Į Afriką atvažiuoja misionierius aplankyti ir susipažinti su labai sena giminine bendruomene. Pasako jiems ilgą linksmą istoriją iš savo gyvenimo. Tuomet atsistoja vertėjas išversti tai, ką misionierius pasakė. Vertėjas pasako keturis žodžius ir visi pradeda linksmai juoktis. Misionierius sutrinka. Jis niekaip nesupranta, kaip įmanoma tokią ilgą istoriją papasakoti keturiais žodžiais? Ši kalba tikrai neįtikėtina!

Jis klausia vertėjo:

- Tai stebuklas! Jūs pasakėte tik keturis žodžius! Kaip Jūs sugebėjote mano ilgą istoriją išversti tik keturiais žodžiais?

Vertėjas atsakė:

- Na, istorija tikrai ilga, todėl aš tiesiog pasakiau jiems „Jis pasakė anekdotą – juokitės“.

Vertimai