2010 m. birželio 16 d., trečiadienis

Vertėjo profesija

Galimybė bendrauti, nuolat semtis naujų žinių, lavinti kalbą, malonumas bei būtinybė skaityti bei daugelį kitų dalykų apima viena profesija – vertėjo profesija. Tačiau nepaisant visko, tai ko gero yra ir viena iš sudėtingiausių profesijų. Juokais netgi sakoma, kad sunkiausia profesija, susijusi su fiziniu darbu – kroviko, o sunkiausia profesija, susijusi su protiniu darbu – vertėjo. Gal tai tiesa, o gal ir ne, bet kad vertėjo darbas nėra lengvas tikriausiai pritartų kiekvienas. Juk neužtenka tik gerai išmanyti originalo ir vertimo kalbą, – būtina turėti žinių daugelyje įvairių sričių, neatsilikti nuo politinių naujienų, gerai išmanyti kultūrinius dalykus. Tai ypač pravartu vertėjams, kuriems tenka vertėjauti žodžiu. Kaip ir kiekviena kita profesija, vertėjo profesija turi ir pliusų, ir minusų.


Štai pagrindiniai vertėjo profesijos pliusai:


vertėjams atsiveria plačios saviraiškos galimybės: vertėjas gali pasirinkti keletą darbo pobūdžių – vertimas žodžiu (sinchroninis arba diachroninis vertimas) – netgi galimybė dirbti Europos Sąjungos sostinėje Briuselyje, vertimas raštu, pasirenkant sritį – dokumentacija ir su teisės aktais susiję dokumentai, knygų ar straipsnių vertimai, reklamų ar filmų vertimai ir kt.;


vertėjai, mokėdami kitą kalbą, be savo pagrindinės profesijos neretai tampa ir gidais, užsienio šalies reporteriais ar diplomatinės atstovybės darbuotojais;


vertėjai nuolat tobulėja versdami labai skirtingo pobūdžio tekstus, bendraudami su skirtingais žmonėmis ir gilindamiesi į skirtingų kultūrų klodus.


Vertėjo profesijos minusai:


vertėjai dažniausiai būna laisvai samdomi žmonės, todėl jų darbo krūvis labai nepastovus: jei vieną mėnesį jis gali turėti didelį ir pelningą vertimą ar daugybę mažesnių vertimų, kitą mėnesį – jau vos vieną kitą tekstą ar vertimą žodžiu (ypač šie skirtumai juntami pagal metų laikus);


dėl tų pačių priežasčių vertėjui gana sunku tvarkyti savo finansus, nes jo pajamos kiekvieną mėnesį yra labai nepastovios. Be to, kadangi vertėjas dažniausiai būna ne etatinis darbuotojas, jam tenka mokėti papildomus mokesčius valstybei.


Nepaisant visų pliusų ir minusų, kiekvienas žmogus pasirenka profesiją pagal savo norus, bet vertėjo profesija yra labai gera tuo, kad ją gali pasirinkti bet kokio temperamento žmogus – ramesnio charakterio, kruopštus žmogus galės nesunkiai save realizuoti vertėjo raštu profesijoje, o mėgstantis keliauti ir viskuo besidomintis aktyvus žmogus – pasirinkęs vertėjo žodžiu profesiją.

Vertimų biurai

2010 m. birželio 9 d., trečiadienis

Vardų reikšmės

Vardų yra galybė. Jau vien Lietuvoje vaikams vardus renkame iš maždaug 4000 variantų (nors, kaip žinia, konkrečiu laikotarpiu „pagal madą“ vis būna kurių nors vardų „pikas“, kai kiti tuo metu būna nustumiami į šoną laukti, kol vėl pakils „ant bangos“). Vardyno kitimui turi įtakos kultūriniai mainai, grožinės literatūros vertimai, politiniai įvykiai ir kiti įvairūs aspektai. Iš pradžių buvę tik lietuviški pagoniški vardai, vėliau pasipildė krikščioniškais ir kitų šalių vardais. XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje atsiranda mada imti vardus, ypač moteriškus, iš operų, romanų ir filmų.


Mūsų vardai yra įvairios kilmės: lietuviški, prūsiški, latviški, lotyniški, graikiški, germaniški, slaviški. Dabartiniai lietuvių vardai yra trejopos kilmės: lietuviškos kilmės (senieji ir vėlesnieji), krikščioniškieji, krikščionybės laikotarpiu atėję kaip krikštavardžiai, ir naujieji skolintiniai vardai iš įvairiausių pasaulio kalbų.


Labai įdomu tai, kad kai kurie vardai, skambantys taip pat, turi skirtingas reikšmes, nes viena iš jų yra lietuviška, o kita – kažkurios kitos kalbos vertimas. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje vardas Ieva turi baltai žydinčio medžio pavadinimą, o tuo tarpu išvertus šį vardą iš hebrajų kalbos jo vertimas reikštų „gyvybinga / gyvenimo davėja“. Kitas gerai žinomas ir netgi gana simboliškas augalas rūta taip pat turi skirtingus vertimus. Lietuvių kalboje Rūta reiškia tyrumą, nekaltybę, tuo tarpu šio žodžio vertimas taip pat iš hebrajų kalbos reikštų „draugė“. Dar vienas pavyzdys – Saulius / -ė. Lietuvių kalboje šis vardas kildinamas nuo žodžio saulė, tuo tarpu šio žodžio vertimas hebrajų kalboje būtų „išmelstas, -a“.


Nutinka ir atvirkščiai – du skirtingi skirtingų kalbų vardai turi tą pačią reikšmę. Tarkim jei paimtume lietuvišką vardą Ramunė, ir vardo Kamila vertimą, gautume tą pačią reikšmę: baltai žydinti pievų gėlė, dažnai – ir meilės bei jausmų pranašė. Kelių skirtingų kalbų vardai neretai reiškia tą patį. Pvz., lotyniškas Aurelija ir lietuviškas Auksė – „auksinė “, lotyniškas Feliksas ir Laimis – „laimingasis “, graikiškas Andrius ir hebrajiškas Tadas – „drąsuolis“.


Nutinka net ir visiškai absurdiškų dalykų. Esama tikrų atvejų, kai tėvai, galbūt iš neapsižiūrėjimo, o gal tiesiog dėl per mažo apsiskaitymo, sugalvoja neįtikėtinus vardus, pvz., Fekalija. Visa laimė laiku suteikus informaciją apie šį „vardą“ jis mergaitei nebuvo suteiktas. O juk šio žodžio vertimas skambėtų ne itin patraukliai, tiesa?


Vertimų biuras Vilnius, vertėjai, vertimai

2010 m. birželio 4 d., penktadienis

Automatizuoto vertimo sistemos

Technikos naujovės, visame pasaulyje kasdien atskleidžiančios vis naujas galimybes, neaplenkia ir vertimų srities. Įvairių internetinių programų pagalba dabar jau tekstą iš visiškai nežinomos kalbos išsiversti gali bet kas, turintis bent elementarių kompiuterinio raštingumo žinių. Bet šį kartą automatinį vertimą palikime nuošalyje ir pakalbėkime apie automatizuoto vertimo galimybes.


Daugybė vertėjų visame pasaulyje naudojasi automatizuoto vertimo priemonėmis, siekdami taip užtikrinti vertimo kokybę ir sutaupyti savo laiką. Trumpai aptarkime šiuo metu labiausiai naudojamas automatizuotas vertimo priemones.


Paskutiniaisiais metais pažangiausios automatizuotos vertimo sistemos lyderiaujančią poziciją užima Trados (SDL Trados). Ši vertimo sistema paremta atminties technologija. Naudodamiesi šia programa vertėjai turi daug papildomų galimybių – daug greičiau versti didelės apimties tekstus, atlikti terminų paiešką didelės apimties tekstuose, susintetinti ir suvienodinti vertimo terminus visame tekste, net jei tą patį tekstą ir jame esančius terminus vertė ne vienas vertėjas, dirbti vienu metu su įvairiais failų formatais ir kt. Vis tik ji turi ir trūkumų: viena vertus tai tikrai nėra pigi technologija, todėl ne kiekvienas vertimų biuras pajėgus ja aprūpinti savo vertėjus, kita vertus, šią programą ir jos valdymo principus perprasti taip pat nėra labai lengva, todėl vertėjų apmokymams vėlgi turėtų būti skirtas papildomas finansavimas. Dėl šių ir kitų priežasčių šią automatizuotą vertimo sistemą naudoja tik didžiausieji vertimų biurai.


Dėl jau minėtų bei įvairių kitų priežasčių yra ir kitų automatizuotų vertimo sistemų, kurias dažniausiai naudoja neetatiniai laisvai samdomi vertėjai.


Viena iš tokių programų yra Metateksis (MetaTexis). Tai galinga, patogi naudoti, įperkama ir profesionali vertimo sistema, kuria galima sukaupti ir vėliau tvarkyti savo vertimų bazę. Ši programa palaiko visus Microsoft formatus (Word, Excel, Power Point ir kt.) ir importuoja bei eksportuoja kitų automatizuotų vertimo sistemų (TMX TM TRADOS, Wordfast TM ir kt) failų formatus.


Kita nebrangi, tačiau puikiai tinkanti profesionaliam namuose dirbančiam vertėjui, yra automatizuota vertimo priemonė Wordfast. Tai nebrangi (o kurį laiką ir apskritai buvusi nemokama), lengvai instaliuojama ir patogi vartoti vertimo priemonė, kuri palaiko Trados ir kitų automatizuotų vertimo priemonių formatus.


Šiame straipsnelyje aptartos tik kelios automatizuotos vertimo sistemos, tačiau jų yra ir daugiau, todėl kiekvienas laisvai samdomas vertėjas, paieškojęs ir pasidomėjęs, tikrai ras jo finansines galimybes ir specifinius poreikius atitinkančią vertimo sistemą, kuri padės nelengvame ir kruopštumo bei daug laiko reikalaujančiame vertėjo darbe.



Vertimų biuras Vilnius, vertimų biurai, vertimai