Kaip pasirinkti vertėją?

Norėdami išsiversti tam tikrą tekstą, susiduriate su klausimu, kaip pasirinkti vertėją. Nesvarbu, ar norite ką nors išsiversti raštu ar žodžiu, vertėjai turi būti ir užsienio kalbos specialistai, ir nuolat tobulinti lingvistines žinias tam tikroje srityje. Vertėjas privalo sugebėti ne tik išversti atskirus žodžius, bet ir sujungti juos į visumą, tekstą padaryti prasmingą. Visumos prasmė pažodiniame vertime neatsispindi. Jeigu jums reikia vertėjo raštu, ieškokite rašymą, redagavimą, informacijos paiešką ir terminų vartojimą įsisavinusių vertėjų. Jeigu vertėjas tobulinosi savo vertimo kalbos šalyje, yra ten gyvenęs, žino jos kultūrą ir papročius, jis turi be galo didelį pliusą. Jums prireikus vertėjo žodžiu, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vertėjas labai gerai kalbėtų abiem kalbomis, turėtų gerą atmintį, mokėtų susikoncentruoti. Vertėjai žodžiu privalo ypač tiksliai išversti mintį, atspindėti nuotaiką, pateikti informaciją tokiame pačiame stiliuje. Bet kokiu atveju geriausia, kai vertėjas specializuojasi tam tikroje srityje: teisėje, medicinoje, technikoje ir panašiai.

Dar viena dilema, su kuria galite susidurti, tai nežinojimas, ar pasirinkti individualų vertėją ar vertimų biurą. Ir tie, ir tie siūlo kokybiškas paslaugas. Jei jums dažnai reikia versti specializuotus tekstus, geriausia bendradarbiauti su vienu tos srities specialistu, kuris per ilgą laiką jau yra įvaldęs tos srities terminus, stilių. Tačiau toks vertėjas gali dirbti ir individualiai, ir vertimų biure. Kad ir ką nuspręstumėte, paprašykite ankstesnių vertimų pavyzdžių, galbūt kvalifikaciją liudijančių dokumentų. Taip būsite tikresni dėl vertimo kokybės. Vertimų biuras yra labai naudingas tada, kai reikia vertimų įvairiose srityse ir iš / į keletą užsienio kalbų. Tokiu atveju vertėjai bus vienoje vietoje, t. y. vertimų biure, ir jums nereikės jų ieškoti atskirai. Didžiausia vertėjų pasiūla yra didmiesčiuose, pavyzdžiui, vertimų biuruose Kaune ar Vilniuje.

 

Vertė, verčia ir vers (kol pasaulis apsivers)

Šiandien su vertimais susiduriame kiekvieną dieną, kiekviename žingsnyje ir dažniausiai apie tai nė nepagalvojame. Žiūrime užsienio kino filmus, televizijos laidas, kurias juk kažkam reikėjo išversti, kad mes – lietuviai – galėtume suprasti. Klausomės žinių iš viso pasaulio, jos irgi išverstos iš kitų kalbų. Televizoriai ir radijo aparatai šiandien Lietuvoje taip pat negaminami, juos gamina užsienyje, bet prie jų pridedamos instrukcijos keliomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių, – visa tai irgi vertimai. Tą patį galima pasakyti ir apie bet kurį kitą buitinės technikos prietaisą, medikamentą ir daugelį kitų prekių. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pagamintų maisto produktų, kosmetikos, buitinės chemijos gaminių sudėtinės dalys ant pakuočių nurodytos keliomis kalbomis. Europos Sąjungos, į kurią Lietuva priimta 2004 m., standartai reikalauja, kad prie kiekvieno gaminio pridėtas aiškinamasis tekstas būtų suprantamas kiekvienam ES gyventojui, todėl tie tekstai verčiami į visas oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas ir dar į kai kurias kitas. Be to, ir į pačios ES valdymą didelį indėlį įdeda vertėjai žodžiu, kurie padeda susikalbėti skirtingų tautybių žmonėms, ir vertėjai raštu, verčiantys priimtus nutarimus, rezoliucijas, direktyvas ir kitus dokumentus į visų šalių narių kalbas.

             Vertėjai, kaip ir kitų senųjų profesijų atstovai, turi savo globėją. Tai šventasis Jeronimas (347–420 m. e. m.), iš sen. graikų ir hebrajų kalbų išvertęs į lotynų kalbą visą Bibliją ir parašęs jai komentarus. Būtent šv. Jeronimo atliktą Biblijos vertimą, vadinamą Vulgata, Romos katalikų bažnyčia laiko oficialiu Šventojo Rašto knygų vertimu. Kadangi šv. Jeronimas 35 metus praleido Betliejuje, jo parašyti Biblijos komentarai labai padeda Šventojo Rašto archeologijos tyrinėtojams.

Legenda byloja, kad šv. Jeronimas mokėjęs susikalbėti ne tik su žmonėmis, bet ir su žvėrimis. Kartą Sirijos dykumoje Jeronimą ir jo palydovus vienuolius užpuolęs sužeistas, iš skausmo kone pamišęs liūtas. Jeronimas nepabūgęs šio plėšrūno, bet ištraukęs jam iš letenos dyglį ir išgydęs žvėrį. Vėliau Jeronimas liūtą prisijaukinęs ir šis nesitraukdavęs nuo vyro nė per žingsnį. Paveiksluose šv. Jeronimas dažnai vaizduojamas kaip atsiskyrėlis, su knyga, kaukole ir liūtu.

            Šv. Jeronimas mirė 420 m. rugsėjo 30 d. Betliejuje (kiti šaltiniai mini 419 m.). 1991 m. Tarptautinė vertėjų federacija (FIT), kuri įkurta 1953 m., šv. Jeronimo mirties dieną paskelbė Tarptautine vertėjų diena. Rugsėjo 30 d. savo profesijos šventę vertėjai raštu ir žodžiu švenčia visame pasaulyje – tiek dirbantys vertimų biuruose, tiek individualiai. Lietuvoje įsteigta ir speciali Šv. Jeronimo premija, kurią nuo 2005 m. už reikšmingą indėlį į grožinės literatūros vertimą skiria Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga

 

Beje, šis straipsnis irgi verstinis – versta iš latvių kalbos; vertimas adaptuotas.Vertimo paslaugos. Vertėjas